- narūnas
- 1 narū̃nas sm. (2) 1. N, K, J, Kv žr. 1 naras 1: Narūnai puikiai nardo ir gali išbūti pasinėrę gana ilgą laiką rš. ^ Ant vandens plauka kaip narūnas Rsn. 2. gerai nardantis vandens paukštis: Samdyčiau narū̃ną, marių paukštelį, bene suras mergužėlę jūrelių dugnely JV194. Atlėkė narūnėliai, sudrumstė vandenėlį KlvD190. Ir narūnas greitas, visada kaip raitas in vandenį lenda BsO199. Ar tu nematei girioj lakūno, ežerelė[j] narūno? (d.) Gr. Lakūns palėkė, narūns panėrė, nušoviau balandelį, kieminąjį paukštelį StnD20. Velei nušautum marių narūną argu lauko vėjelį (d.) LTR(Krn, Trak). Atnėrė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnerk į maružėles Niem5.
Dictionary of the Lithuanian Language.